Bohemijos fragmentai

Trumpose poetinėse esė autorius gvildena žmogaus ir vietos – miesto ar vietovės
– santykį, kurio metu randasi unikalios egzistencinės patirtys. Miestai ir
vietovės yra personifikuojami, su jais kalbamasi, į juos kreipiamasi. Sąmonės
srauto technika knygoje savitai derinama su siužetiškumu, veiksmo raida.
Siužetas vystomas neskubant, fragmentiškai, tačiau įsižiūrint į detalę, nukreipiant
žvilgsnį į savo emociją ar mintį. Tekstų įtaigos galia yra ir stilistinė,
ir prasminė – trumpi sakiniai, kai kur vieno žodžio sakiniai kuria įtampą,
kuri laipsniškai auga, kol yra išsprendžiama pasakotojo sąmonės ir pasąmonės
susiliejimu, tuo, ką Carlas Gustavas Jungas vadino individuacija – visišku
savo integralumo suvokimu. Ši knyga – tai bandymas ribotomis kalbos
galiomis apšviesti tas žmogaus buvimo kertes, kurios paprastai nesileidžia
apšviečiamos.